Dalia žibaitienė Kalėdų žvaigždė Tai Kalėdų žvaigždė iš nutolusio skliauto, atlydėjus per ūkanas tavąjį kelią, iš vaikystės sapnų, iš pasaulio sugriauto, ten, kur vėjai išdygusį blaško berželį. Tai Kalėdų žvaigždė, kai ant baltojo stalo tiesia staltiesę lino, senelės išaustą, paplotėlį prie lūpų pašventintą kelia ir rimties valandoj nesugrįžtančių laukia... Ant bekraščio žvaigždyno gelmės pasistojus, pro neprakirstą mūre įrėmintą langą - tai Kalėdų žvaigždė jau giliai įžiemojus tau nematomą ištiesė ranką. Visiems Veltinis.lt nariams ir gerbėjams linkiu šviesaus, ramaus ,kalėdų laukimo :)