Kodėl verta bandyti suprasti meną?

Ką pagalvotumėte jei dailės galerijoje pamatytumėte tai?
 

Kokia nesąmonė! Na ir kas du pagaliai, trys ovalai. O gal pradėtumėte įžiūrėti kas čia pavaizduota? Gal čia nosis, gal dar kokia nors žmogaus kūno dalis, gal tvora...
Dažnai šiuolaikinio meno parodos taip ir lieka nelankomos, o meno muziejai tušti, nes niekas taip ir nesupranta meno. Menininkai kuria, o jų draugai menininkai ateina pasižiūrėti. Taip ir gaunasi, kad menas kuriamas vardan meno.

Bet taip yra Lietuvoje. Kiek teko keliauti, užsienyje muziejai pilnut pilnutėliai, kad ir kokia bebūtų savaitės diena. Juose pilna lankytojų, tačiau tai ne tik meno atstovai. Dažnai parodas lanko paprasti viduriniojo sluoksnio žmonės. Muziejai ir galerijos pilnos mokinių, studentų, nes ten vyksta dailės pamokos, studijos, egzaminai. Šeimos juos lanko su mažutėliais vaikais. O kaip yra pas mus? Vaikštant Žilinsko galerijos salėmis, Kaune, darosi nepatogu nuo per garsiai kaukšinčių savo pačios batelių, pradeda slėgti mirtina tyla ir ima žiovulys stebint ekspozicijos prižiūrėtojas. Galima puikiai apžiūrėti meno kūrinius, nes dažnai muziejuje esi vienas. Tuo tarpu, kai užsienyje tenka laukti ilgokai eilėje kol prieisi, pamatyti tik iš tolo ar prabėgant, nes aplink minia lankytojų.

Kodėl ši tema aktuali? Mes juk bandome žengti kartu su Vakarais, tiesa? Jau galime pasigirti, kad mūsų prekybos centrai panašūs į jų, turime visokiausių prekių ir paslaugų asortimentą, net išvaizda didžiųjų miestų gyventojai mažai tesiskiria nuo londoniečių, ar paryžiečių... Bet tai tik išorė. Pradėjus pokalbį vidutinis lietuvis mažai teturėtų ką pasakyti vidutiniam londoniečiui, mažai teatrastų bendrų temų. Man buvo staigmena kai kartą Italijoje viešėjau paprastų darbininkų šeimoje ir sužinoję, jog esu dailininkė jie pradėjo su manimi kalbėtis apie meną. Diskutavome apie Caravagio šviesos perteikimą tapyboje lyg būtume lygūs. Sakysite Italai, jie juk viską turi aplinkui, pas juos visur menas, bepigu jiems taip kalbėt. Kiek teko girdėti panaši situacija yra ne tik Italijoje, taip pat ir Skandinavijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse.

O ką mes galėtume pasakyti apie meną? Žinoma paminėti kokį nors šokių projektą, dar žvaigždžių duetus... Gal kas nors atrastų savo namuose ir kokį Palangoje pirktą meno kūrinėlį, puoštą gintarėliais. Tuo turbūt taip viskas ir pasibaigtų. O jei eiliniam lietuviui pasakyčiau, jog esu dailininkė ir bandau iš to gyventi, jis pasijuoktų ir pasukiotų pirštą ties smilkiniu.

Menas dažnai atrodo toli ir nepasiekiamas. Lankyti parodas pritrūksta pinigų, laiko. Bet pagalvokime, juk kiekvienam mieste yra bent mažutė dailės galerija, juk net mažų miestelių bibliotekose karts nuo karto rengiamos parodėlės. Kad ir mažos, bet kažkas vis tiek juk kūrė ir stengėsi, nors ir penkis darbelius demonstruoja, ar sustojome bent akimirkai ir įsiklausėme ką tas žmogus nori mums pasakyti? Anksčiau žmonės viską turėdavo patys pasigaminti nuo maisto produktų iki aprangos ir t.t. kasdien turėdavo padaryti begales darbų, kaip manote ar turėdavo jie laisvo laiko? Žinoma, juk laisvu laiku ir gimdavo įvairūs rankdarbius, kaimuose gyvavo klojimo teatrai, netgi sviestas buvo mušamas tada, kai būdavo daug laisvo laiko. O kaip mes elgiamės su savo laisvu laiku? Ar žinote, kad norint aplankyti dailės parodas Kaune nereikia skirti daug pinigų. Turiu jus nudžiuginti, jog trečiadienis laiminga diena, kai daugelį meno galerijų galima lankyti nemokamai. O kai kurios parodų salės nemokamai priima lankytojus ištisas septynias dienas.

Dar vienas klausimas. Kas pasakys koks lietuvių dailininkas žinomiausias pasaulyje? Čiurlionis? Turbūt taip pasakys kiekvienas, bet ką jums teko girdėti apie Jurgį Mačiūną, Joną Meką? O Chaim Soutine teko girdėti, kuris mokėsi Vilniaus dailės akademijoje? Nuo jų kūrybos svaigsta visas pasaulis, bet ar mes tai žinome? Yra toks suomių dailininkas Hugo Simberg, kuris dar XIX a. nutapė šį paveikslą
 

taip pat yra labai gerai žinoma šiuolaikinė suomių grupė Nightwish ir jų klipas Amaranth. Pažiūrėkite šį klipą, net jei neesate tokios muzikos gerbėjai. O dabar pasakykite ar žinote bent vieną lietuvišką klipą dedikuotą kokiam nors lietuvių dailininko paveikslui?

Tiesa yra truputėlį skaudoka, net šiek tiek žeidžianti. Mes nieko nežinom apie meną, nei užsienietišką nei lietuvišką. Mums niekas neįdomu. Tegu menininkai ir toliau dirba ir skursta savo palėpėse, o mes keliausim į Europą ir geriau pasidomėsime kur kokios akcijos. Tai žinoma labai paranku tiems kas viską valdo. Juk menas žmones išmoko mąstyti, o mąstanti visuomenė politikams neparanki.