Dienoraščio įrašas: 2011-07-30
Aidas 6 • 4 • 0
Prabundu šiandien ryte nuo triukšmo už lango vėjas obelį myli , šakas siūbuoja o obuoliai su žeme bučiuojas .Praveriu langą ,žvilgtelnu o ten viena obelis su vėju draugauja ,įtartinai, sakau kas čia daros o iš obels triokšt žmogutis ir sako, labas rytas jūs manęs nepažįstat bet aš jums noriu padėti nukritusius obuolius atgal į obelį sukabinti. Ir manau sau kokių šiais laikais mandagių ir geros valios žmonių pasitaiko nors prie širdies dėki, ar ne taip?
colibri • 0
iš karto kilo mintis apie išdykusią vaikystę Ir kiek visokių išdaigų prisigalvodavome . Man labai patinka šios Tavo mintys- užsirašysiu į knygutę
Aidas • 0
Ačiū Colibri šios mintys išgalvotos ištikro tai obuolius surenku ir palieku prie vartelių kas norit tas ir imkit tai apsaugau obels ramybę
Kristut • 0
nuostabios tavo mintys, vėl šypsena nuo ausies iki ausies
Liole • 0
Tai bent pasitaiko gerų žmonių
graziniux • 0
ir nauda dviguba,pamaitintas alkanas ir obelyte neskriaudziama
KristinaL • 0
Nu gi dar ir surenki, ir palieki....kad mums kas pametetu... iki duru