Dienoraščio įrašas: 2011-03-22

Kristut 14 m.16 • 3 • 0

Kodėl dažnai būna taip sunku pagalvoti apie save? Galvoje sukasi mintys tiktai apie kitus… Galvoju, kaip jiems sekasi, ką veikia, kaip jaučiasi, ką mąsto šiuo metu… O apie save? Nieko. Tik nebent pagalvoju, kam aš reikalinga?.. Graužiuosi dėl to, ką blogai... pasakiau ar padariau, kad jie ant manęs dabar pyksta. Man taip bloga, nes nežinau. Nežinau, kas vyksta. Mes susipykstame dėl kiekvienos smulkmenos. Atrodo, kad nėra dėl ko, bet vis gaunasi barnis. Eilinis barnis dėl nieko. O vėliau? Vėliau ir vėl bendraujame lyg nieko nebūtų nutikę. Kiek galima tai ištempti? Įdomu… Tikrai labai įdomu. Man pačiai. Kartais tiesiog atsidūstu. Daugiau jau nieko negaliu. O ką man dar daugiau daryti? Ech… Vėl bandau save tikinti, kad užmirščiau juos ir pagaliau nors kiek pagalvočiau apie save, tačiau…ne taip lengva tai padaryti… Tikrai nelengva. Atvirkščiai, tai yra labai sunku. Tik vėl savęs paklausiu, eilinį kartą to pačio klausimo: kodėl??

Editos-spalvos 14 m. • 0

Hmmmm, nu kas cia dabar per pesimistine nuotaika Bet labai daug teisybes pasakei, reikia save myleti, butina

Aidas 14 m. • 0

tris kartus perskaičiau susidaro tokia nuomonė kad tai parašyta norint išsilieti ir dar supratau kad esi labai gyvas žmogutis kai kurios mintys sako kad esi smalsi tik nesuprantu apie kokius žmones galvoji.O pabaigai pasakysiu norėčiau kad seime sėdintys atvirai pasakytų ar jie galvoja apie kitus gal ir tau reiktu tenai pradėtum galvoti apie savę

irmuzele 14 m. • 0

tik absoliutus egoistas galvoja vien apie save.Kartą uždaviau klausimą-kodėl žmogus kurį laikau draugu nesugebėjo man padėti nors tąkart tereikėjo peties paverkti...Gavau labai filosofinį atsakymą-reikia besąlygiškai duoti nesitikint atlygio...Labai norisi vadovautis pamokymais- gyvenk taip lyg ta diena būtų paskutinė...arba elkis taip kaip norėtum kad su tavim elgtusi...BET KAIP SUNKU. Nu atrodo jau šiandien būsiu gera nerėkausiu ir netgi labas pasakysiu kaimynei kuri gyvenime nesisveikina ir amžiais įlipu i jos šunio š...Bet dėja esu menkas žmogus ir netaip lengva elgtis kaip norėtum ir atrodytų būtų teisinga...

KristinaL 14 m. • 0

Žinot, žmonės... o ar mes mokame kreipti dėmesį į kitus. Ir ar tikrai mokame palikyti? Ar tikrai mokame padaryti gerą darbą? Ar tikrai galime užjausti, paguosti, paduoti kėdę, nušluostyti nosytę... ir už tai NIEKO nelaukti?! Šito reikia mokytis... kasdien. Mokytis daryti gerus darbus. Tai labai nelengva.

Salsa 14 m. • 0

KristinaL,sutinku su jumis.Kai padarai kažką gerą kitam,pačiam darosi malonu,bet jei darai tai nuoširdžiai.Gerų darbų niekada nebūna perdaug.Ir tiems,kas padeda kitiems,jo gėris grįžta,tik reikia tai daryta be blogų kėslų,be laukimo,kad tai grįš.Man tai kažkaip nesinpri nieko sau daryti,aš ir taip save pakankamai myliu,sau skaniai padarau valgyti(nors dažniausiai noriu,kad kiti paragautų ) nuperku arba pasidarau naują rūbelį,miegu ilgai(pakankamai ilgai,ne iki pusiaudienio_).Bet kažkodėl man visada norisi kažką daryti kitiems.Tai pasamoningas jausmas,užkoduotas kiekviename.Aš rašau eilėraščius,dienoraštį,tai kažkada kažkas perskaitys visvien,fotografavau ir rodžiau nuotraukas kitiems,darau įvairius rankdarbius,kurie dažnai būna labai mieli,bet jei kažkam patinka,siunčiu nė negalvodama,juk visko sau nepaliksiu ir sau visada spėsiu padaryti tą patį.Ir man visada atrodo,kad nepakankamai darau gerų darbų,aš visai nebijau mirties,tik nenorėčiau mirt

Dūsdama ar skęsdama.Niekada mirties nebijojau,tik nenoriu patekt į pragarą,noriu gyventi rojuje,o vietą ten reikia užsitarnauti,gerais darbais,išbandymų įveikimu,būti tiesiog geru žmogumi,gyventi ne sau,o kitiems.Taip kad meilė sau gali peraugti į savimeilę ir didžiavimąsi materialiu pasauliu,grožiu,netikromis vertybėmis,gal aš neteisi,bet tokia mano pozicija,supratimas,nors manęs to niekas nemokė.Mano tėvai tokie,kaip visi,jie gyvena savo gyvenimą ir kiti jiems mažai rūpi.Kai per žinias rodė vyrą,kuris parduodamas suši ,renka pinigus Japonijai, aš mamai pasakiau,kad kaip gerai sugalvojo,šaunuolis,ji tik gūžtelėjo pečiais,suraukė veidą,supratau - nepritaria.Bet juk kiekvienas gali atsidurti jų vietoje,pati išsiunčiau sms 5Lt,visada siunčiu ir vaikams,kai būna akcijos,pirkau IKI žaisliuką,mečiau jį į tam skirtą dėžę,paduodu centų(dažniausiai 20-50) močiutėms.Gal aš ne iš šio pasaulio(nes man,net būnant namie dažnai kažkodėl norisi namo...),bet ir baltų varnų pasauliui reikia...

Kristut 14 m. • 0

labai daug gerų Jūsų Draugai žodžių sušildė mano sielą...jums keista,kad aš parašiau tokius žodžius,norite pasakysiu kodėl? Paprastas atsakymas- esu emigranto žmona...auginu du sūnus,vienas iš jų serga vidutine autizmo forma...kitas dabar vargsta su bronchitu...dirbu pagal verslo liudijimą, taigi mokesčiuųs reikia mokėti laiku,nes esu pati už save atsakinga ir niekas man nei biuletenio,nei vaikui pinigų vaistams neduos...Į darbą einu kaip į šventę,nes jis mielas širdžiai- puošiu žmones,dirbu kirpėja,darau makiažus tvarkau nagus...Sukuosi visaip kaip galiu...Prekiauju kosmetika...Gaminu papuošalus ir mezgu...Bet Žinot,jau nebevalioju Noriu net rėkt,kad palengvėtų širdis nuo įtampos,kad viską suspėčiau... Prisipažinsiu, kartais net nespėju išsiplauti plaukų 3dienas iš eilės...ar nusi

lakuot nagu...net koju nusiskust as nerandu jau laiko... Bet Vakar spjoviau i viska ir skyriau laiko tik sau Siandien buvo sunki diena,bet vel jauciuos gerai,nors parejau tik 7val is darbo...Nuo siandien pazadu sau skirti bent puse valandos-bent tiek,kad atidziai paziuret i save...is vidaus ir is isores,nes per skubejima buvau tai pamirsusi... Ačiū Jums dar karta, kad skyret Laiko Man

Taip,Kristut,per skubėjimą daug ką žmonės užmiršta,taip ir gyvenimas praiena O aš galvą rečiau plaunu...

Kristut... kad ir kaip bebutu, pagalvok kas bus, jei TU nebepatempsi.kas bus su berniukais? Reikia galvoti apie save. Neturesi sveikatos (fizines, moralines), negyvensi... Kiek SAU leisti laiko, kiekvienas nuspres pats. Man man laikas - rankdarbiai... nors jau pradedu galvoti, kad reik skirti laiko groziui, fiziniai sveikatai.

Privalau patempti- mama ne pirmos jaunystės,anytai-plaučių vėžys,vyras užsienyje,brolis Vilniuje... Nėra kam numesti vargo ryšelio,tai ir tempiu Va padejuoju,pasiguodžiu ir toliau į savo vagą stoju...

Aidai- atsakau į tavo klausimą,kas tie žmonės- vaikai, mama,anyta,mano klientai,draugai kuriems reikia pagalbos ir aš verčiuosi kūliais,kad spėčiau pagelbėt... O kai pavargstu...matai,kokios mintys lenda...

Svarbu išsikalbėt

graziniux 14 m. • 0

matau mergyte kad rupesciai,gyvenimo tempas nelepina,dabar daugelio gyvenimas nelepina,pamirstame apie save pagalvot o tuo labiau savim pasirupint,vis atsiranda brangiu zmoniu,kuriems atrodo pagalbos labiau reikia...zinai,vis prisimenu kazkada man pasakytus labai artimo seimos draugo kunigo zodzius...nusisypsok ir po tamsos ateis sviesa...esi stipri ir negali paluzt,stiprybes tau

olgaK 14 m. • 0

kol zmogus yra sveikas,jis daug ko nesupranta,nevertina.atrodo kad vis truksta laiko sau,darbu pilna,rupesciu.viska atidociau kad butu viskas taip,kaip anksciau.kaip faina rupintis kitais,daryti staigmenas.o dabar ir pati savim nevisada galiu pasirupinti,ustat laisvo laiko tiek,kad pradeda stogas vaziuoti

Ačiū mergaitės už supratima Prisimenu mamos žodžius- Dievas užkraus toki kryželi,koki valiosi panest...Kas mūsų nenužudo,padaro mus stipresnius... Jums taip pat stiprybės, Optimizmo ir Meilės visa kame