Aš negaliu atsidžiaugti šių dienų išradimu – internetinėmis parduotuvėmis. Tai mano Džiaugsmas ir Skausmas...
Ankščiau lakstydavau po visą Kauną ieškodama „ rusų mėlynosios katės pilkumo matinių akmeninių karoliukų tokios formos kaip skraidanti lėkštė 2cm skersmens“. Nusilakstydavau iki „juodo“ minuso kuro bake, o reikiamų karoliukų negaudavau... O dabar štai - sėdi sau šiltuose namuose, kompiuteris jaukiai ūžia, o tu naršai internetinėse parduotuvių platybėse. Nereikia nei „veido nusipiešti“, nei automobilio užkurti, nei pardavėjai kvailai šypsotis ir pasakoti kokią papuošalo viziją paryčiais matei... Imi prekes ir krauni į krepšelį...
Iš pradžių kraudavau viską, nes viskas buvo labai gražu. Paskui pradėjau atidžiau įsiskaityti į aprašymus, nes kai užsisakai fantastiško grožio ir labai nebrangius karoliukus ir pagaliau sulaukusi siuntinio pamačiau, kad tie „grožiai“ vos 5 mm skersmens plastmasinės „štampovkės“ (teatleidžia kalbininkai), supranti, kad foto apdirbimo programos ir tavo neatidumas tik didina skylę asmeniniame biudžete.
Po kiek laiko, norėdama sumažinti tą atsivėrusią skylę, pradedi lyginti tokių pat prekių kainas skirtingose parduotuvėse ir skaičiuoti-kas labiau apsimoka-siųstis iš vienos, bet brangiau ar iš dviejų, bet pigesnių prekių... Ir pamatai, kad kartais to paties gaminio kaina skiriasi 2-4 kartus! Ir ne tik kaina. Vienur prie akmenuko rašo, kad tai turkis, kitur- kad tai dažytas hovlitas, houlitas, huolitas… Vienur, kad tai daužtas kalnų krištolas, kitur, kad daužtas stiklas… Jau nekalbant apie tai, kad savaitę ant palangės išgulėjęs tas “krištolas” išbluko ir tapo bespalvis… Bet čia turbūt jau kita tema būtų – apie mūsų prekybininkų sąžiningumą ir išprusimą…
Kai atrodo, kad jau perkandai internetinio apsipirkimo subtilybes, susiduri dar su vienu sunkumu – atsiųstas brokas. Atrodo, na jau taip su meile viskas supakuota, sudėliota tame siuntinėlyje. Maišeliai tik šiugžda, dar žiūrėk, kokių ir dovanėlių prideda, bet ... va ir brokuotą prekę įmeta. Užsisakai du pobrangius akmenėlius auskarams – vienas iš jų lyg tyčia bus su aptrupėjusia skylutės anga... Ir suki galvą, kaip dabar tą „broką“ paslėpti, nes klientė jau „laužiasi“ į namus atsiimti auskariukų... Kai kuriose parduotuvėse matyt net tam tikra atsikratymo broku sistema yra sukurta - 1 brokuota prekė proporcinga maždaug 50 Lt. Čia kaip tie lipdukai parduotuvėse – už išleistą sumą gauni dovanėlę... Tuomet siunti el.laiškučius, kurių tonas vis griežtėja su lyg kiekvienu brokuotu siuntiniu . Po 3-4 susirašinėjimų jau įsimena tavo duomenis ir siuntiniai atkeliauja nepriekaištingi...
Kai įveiki broko „barjerą“, tave pasitinka kita kliūtis-prekių trūkumas. Keistai skamba šiais prekių pertekliaus laikais. Bet jau praradau viltį nusipirkti tai, ko noriu, tai, ko reiktų. Na, pavyzdžiui, klasikinių sidabrinių uždarų užsegimu su vieta įklijuoti kabošonui. Niekur neberandu tikro šilko siūlo vėrimui su adata. Paslaptingai dingo žalvariniai uždari auskarų kabliukai... Vakar dar spėjau nusigriebti paskutines tris sendinto aukso „Širdeles“, nors reikėjo šešių vienetų... Erzina tai, kad daug kur tos pačios prekės, tik kainos ir aprašymai skiriasi... O kai panaršai užsienio parduotuves-akys raibsta nuo pasiūlos gausumo... ir girdi, kaip kažkas iš gūdžių „tarybinės‘ vaikystės prisiminimų šaukia „diiifiiiciiiitaaas....“
O gal čia problema ne parduotuvių lentynose, o mano galvoje? Gal didžioji bėda yra ne prekių deficitas, o idėjų deficitas? Juk tiek daug gražių dalykų galima sukurti iš „nieko“... Ech... reikia "paguglinti" , gal kur yra internetinė idėjų parduotuvė - nebrangi, su gausiu ir kokybišku asortimentu...

P.S. Bet tų „ rusų mėlynosios katės pilkumo matinių akmeninių karoliukų tokios formos kaip skraidanti lėkštė 2cm skersmens“ taip ir negavau...