Liolės frazė, kad man kremo nuo raukšlių nereikia, privertė mane susimąstyti...Tingėjau nueiti iki veidrodžio, tai perverčiau nuotraukas esančias Picasos albumuose... Na taip, su lyg kiekvienais metais mano nuotraukų mažėja... Ypač didelis nuotraukų deficitas gimus vaikams-susidaro toks įspūdis, kad mama gegutė paliko vaikus tėvui auginti...Tėtis maitina pirmąją košę, mokina žengti pirmąjį žingsnį, mokina plaukti....O jei kur ir papuola į kadrą koks mamos  šešėlis, tai iš veido išraiškos ji panaši į Pirčiupių Motiną... Radau nuotraukas kur pati save fotografavau su pačios gamintais papuošalais. Jergutėliaus... na taip, kai fotografavau, aš daugiausiai galvojau apie papuošalą, kad jis būtų tinkamu rakursu, ne apie save... Kaip gerai, kad dabartinės technologijos leidžia patobulini save ir "skaniai" pateiki virtualioje erdvėje...Kodėl niekas nesukūrė "photoshopo" realybėje ?!  Nuimčiau kur per daug, pridėčiau kur trūksta (pvz. proto ), sumažinčiau spalvos intensyvumą... Ne, padaryčiau juodai/baltą, paryškinčiau akis, uždėčiau "švytėjimo" filtrą ir išfokusuočiau antrą planą.... Bučiau kaip Marlene Dietrich ar  Greta Garbo... Įsivaizduojat tokią grožybę žingsniuojančia į Norfą pirkti "čumako" pomidorų sulčių... Ir sutinka skvarbių akių Roger Moore... Suskamba agento 007 muzikinis motyvas...Prasmingas susižvalgymas... Prasmingai tylėdami jie vakaroja guršknodami "čumaką".... Ryte prabunda... O jergutėliaus !!!   Sniegena ir Besmegenis! Tada supranta, kad iš vakaro pamiršo paspausti "Save"...

Ai, užteks čia ... Eilinį kartą  persifantazavau.... Liole, negausi kremo - einu su juo daryti "Save"...