VIENĄ KARTĄ buvau gilioi depresijoi,nenorėjau nieko,nenorėjau net piešti ar skaityti knygą.Atsisakiau savo hobių.Atsibodo tie lapai balti ar apipiešti,pribraukti ar aprašyti...viena karta pamaniau nei vienas daiktas manęs nedžiugins.Viskas prarado prasme savo. ;( pinigėlių nėra,krizė aplankė ir mane,nei naujų pieštukų,nei naujų knygų,nieko.:( galvojau išeiti į miestą,bet papuošalų neturiu :( ką daryt galvojau? o visiškai apskurdusiai nenoriu eiti.Tad VIENĄ KARTĄ pagalvojau ar aš galiu kurti?ar turiu fantazija?tapiu kampe o priešais save staiga pamačiau... besimėtančius karoliukus...hm lyg tai buvo biserio karoliukai...surinkau jos..ir rankose maigiau vis... ir pro užuolaida saulės spinduliai pradėjo skverbtis...pradėjau stebėti spindulius ir jie nuvede mane prie stalčiaus atidariau ir ryškiai apšvietė vilna... ir prisimiau VIENĄ KARTĄ mačiau vilnos papuošalus... pamaniau galiu pameginti ir aš ir patikrinti ar aš moku kurti ar turiu fantaziją...tad pradėjau šlapinti velti,velti,vis formą meginau išgauti susinervinau,nuleidau rankas nepavyksta,bet po poras minučių vėl pradėjau velti...ir staiga man pavyko išgauti rutuliuką,pameginau dar daugiau išvelti,pavyko.Man idomu pasidarė... ir ir ir ir žinot ką?pamiršau krizę,pamiršau,kad man viskas atsibodo,neliko depresijos,apimė vilnos manija... ir štai mano RANKDARBIS kuris man padėjo kovoti su depresija.

.